Šiemet visoje Lietuvoje minime ypatingą sukaktį – 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, vieno ryškiausių mūsų tautos kūrėjų, gimimo metines. Čiurlionis buvo universalus menininkas – kompozitorius, dailininkas, poetas, kurio kūryba iki šiol įkvepia ne tik profesionalius menininkus, bet ir jaunuosius kūrėjus. Rugsėjo 22-ąją mūsų gimnazijoje surengtas šio didžio menininko paminėjimas. Šventės metu buvo atidaryta mokinių piešinių paroda: jaunieji dailininkai interpretavo Čiurlionio kūrybos motyvus, bandydami perteikti jo paslaptingą pasaulėjautą ir simbolių kalbą. Parodoje gausu spalvingų, fantaziją žadinančių darbų, įkvėptų Čiurlionio paveikslų ciklų. Minėjime dalyvavo technologijų, dailės bei lietuvių kalbos mokytojos. Pastaroji pristatė M. K. Čiurlionį kaip itin platų kūrėją – ne tik kompozitorių ir dailininką, bet ir poetą, kurio tekstuose juntama gili vidinė šviesa. Skambėjo ištraukos iš laiškų jo žmonai Sofijai. Vienoje jų Čiurlionis rašo:
„Tu nežinai, kaip aš Tave myliu. Tu nežinai, kokią tu man jėgą duodi, kiek šviesos įneši į mano sielą…“
Šios jautrios eilutės atskleidė kitą Čiurlionio pusę – ne tik genialų kūrėją, bet ir jautrų žmogų, ieškojusį harmonijos gyvenime bei kūryboje. Per pertraukas gimnazijoje skambėjo M. K. Čiurlionio muzika, pripildžiusi erdves ypatingos ramybės ir susikaupimo nuotaikos. Šventės pabaigoje visi dar kartą įsitikinome, jog Čiurlionio kūryba ir asmenybė yra neblėstanti vertybė, padedanti augti, kurti ir svajoti. Jo palikimas, jungiantis muziką, dailę ir poeziją, primena, kad menas yra ta galia, kuri įprasmina žmogaus gyvenimą.
