Žiemos džiaugsmai ir pavojai

Užšalę vandens telkiniai – puiki pramoga vaikams, kurie esant geram orui ant ledo gali žaisti valandų valandas. Lipti ar važiuoti ant ledo, eiti per vandens telkinius labai pavojinga, nes ne visuomet žinoma, kur tyko pavojus – šaltiniuotos vietos, protakos, eketės, properšos, užsnigtos ar užpustytos vietos, nekalbant apie ploną, linguojantį ir traškantį ledą. Upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ir šaltiniais, ledas dar pavojingesnis.

Ant netvirto ledo kasmet įvyksta nemažai skaudžių nelaimių.

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat ledas, esantis arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai arba yra šaltiniuotos vietos.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.

Jei įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne į priekį. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Užšliaužus ant jo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti saugią vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą ir skambinkite bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Gelbstint reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į saugią vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Artėja Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventės, kurios paįvairinamos ugnies ir garso efektais, tačiau retas kuris susimąsto, kiek žalos gali atnešti atsainus požiūris į pirotechniką.

Norint, kad švenčių puošmena – fejerverkas – netaptų nelaimės priežastimi, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių:

  • Pirkite tik iš legaliai, atvirai prekiaujančių ir prireikus galinčių parodyti leidimus pardavėjų. Išsirinkę fejerverkus, įsitikinkite, kad yra nurodyta naudojimo instrukcija, galiojimo laikas, gamintojo arba tiekėjo pavadinimas ir adresas.
  • Visada laikykitės ant gaminio esančios eksploatacijos instrukcijos.
  • Laikykite fejerverkus toliau nuo vaikų. Vaikai stebėti fejerverką turėtų tik prižiūrimi suaugusiųjų.
  • Žiūrovams parinkite vietą per saugų atstumą, nurodytą ant fejerverko pakuotės.
  • Fejerverką rekomenduotina uždegti bengaline ugnele ar kitu ugnies šaltiniu, kuris leistų šią procedūrą atlikti nesiartinant prie fejerverko.
  • Saugoti reikia sausoje, bet vėsioje patalpoje, nes per didelė drėgmė gali pakenkti, o karštis – tapti gaisro priežastimi.
  • Pirotechninius gaminius draudžiama naudoti prie ligoninių, mokymo įstaigų, vaikų darželių, bažnyčių. Jų negalima sprogdinti nuo 22 iki 8 valandos, išskyrus švenčių dienas.
  • Nelaikykite degančio fejerverko rankose ir jokiu būdu nemeskite jo į žmones.
  • Leisdami fejerverkus būtinai šalia turėkite vandens ir būkite pasirengę užgesinti netikėtą ugnies šaltinį ar smilkstančius likučius.
  • Niekada nedėkite fejerverko į stiklinį ar metalinį indą. Jei toks indas sprogs, pasklidusios skeveldros gali sužeisti ne vieną netoliese esantį žmogų.
  • Jokiu būdu nesinešiokite kišenėse. Kai kurios sudėtinės dalys gali sprogti nuo smūgio, trynimo arba įkaitimo.

Taip pat turite žinoti, kad:

Pirotechnikos gaminiai asmenims iki 18 metų yra neparduodami. Tad fejerverkus, vaikui pageidaujant, būtina pirkti tik su suaugusiuoju. O pardavėjai – privalo nepilnamečiui jų neparduoti.

Prekyba pirotechnika, neturint jos sertifikatų, oficialiai uždrausta, tačiau didžioji parduodamos produkcijos dalis – piratinė. Pardavėjai privalo pareikalavus pateikti pirotechnikos kokybės sertifikatą, kuris turi būti patvirtintas ne parduodančios firmos, bet gamintojo.

Ant pirotechninių gaminių privalomai turi būti nurodyta jų pavojingumo klasė:
–  1 klasė – minimalus priartėjimo atstumas 0,5 m.
–  2 klasė – minimalus priartėjimo atstumas 5 m.
–  3 klasė – minimalus priartėjimo atstumas 20 m.
–  4–5 klasė profesionali, neparduodama.

Pirotechnika turi būti saugiai įpakuota. Ji privalo turėti dvigubą degiklio apsaugą. Nesigundykite ją pirkti internetu, nes tai labai puikus būdas parduoti neaiškios kilmės produkciją, juk niekas iš pirkėjų nereikalauja sertifikatų pirotechniniams gaminiams, neapžiūrinėja jų išorės, nesidomi jų gamintoju ir galiojimo terminais. Veikiančią internetu firmą ar pardavėją praktiškai patikrinti neįmanoma.

Perkant pirotechniką būtina atkreipti dėmesį į jos išorės stovį. Ji neturi būti sulankstyta, sudrėkusi, turėti įskilimus ar kitokius korpuso pažeidimus, degiklio pažeidimo. Pardavėjai dažnai nesilaiko galiojančių amžiaus apribojimų ir pirotechniką pardavinėja vaikams. Gaila, tėvams dažnai trūksta laiko bendraujant su vaikais paaiškinti kaip elgtis su pirotechnika. Vaikai viso to mokosi iš savo labiau patyrusių bendraamžių ir vyresnio amžiaus vaikų.

Kad nekiltų gaisras per šventes eidami iš namų nepamirškite uždaryti balkonų ir kambarių langų, kad atsitiktinai įlėkęs pirotechnikos gaminys nesukeltų gaisro.

Taip pat nepalikite be priežiūros degančių žvakių, neleiskite vaikams žaisti su degtukais! Jei nukentėjote, dėl medicininės pagalbos kreipkitės trumpaisiais telefono numeriais:

112 – bendrasis pagalbos telefonas greitoji medicinos pagalba.

Šventes sutikite sveiki ir laimingi!!!

Parengta remiantis (www alkas.lt – pirotechnika; Telšių apskr. gelbėjimo tarnybos info.)

Visuomenės sveikatos specialistė Irma Simokaitienė