Nušalimai

Anot meteorologų, per šalčius ypač pavojingas vėjas. Vėjo žvarbumą labiausiai jaučia veidas ir neapsaugotos rankos. Taigi šviečiant saulei, jei nėra vėjo, juntama tokia pati temperatūra, kokią rodo termometras ar net pora laipsnių šiltesnė nei esama. Vėjui kylant, jutiminė temperatūra krinta. Jei lauke yra 15 laipsnių šalčio ir pučia 1520 m/s vėjas, jaučiama 29-30 laipsnių šalčio temperatūra, taigi pavojus sveikatai iš karto didėja. Tokiomis dienomis būtina kuo labiau uždengti visas atviras kūno vietas ir pasirūpinti ne tik šiltais, bet ir neperpučiamais rūbais. Nušalti galūnes ar atviras kūno vietas per šalčius įmanoma per 10-30 min. Todėl bet kuriuo atveju gryname ore labai svarbu judėti. Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnį poveikį jai daro vėjas. Jei spaudžia 30 laipsnių šaltukas, o vėjas siekia 3 m/s, jutiminė temperatūra gali būti net apie 39 laipsnius. Jei temperatūra svyruoja nuo 0 iki 10 laipsnių šalčio, reikia kur kas stipresnio vėjo, kad būtų didelis skirtumas tarp objektyvios ir jutiminės temperatūros. Pavyzdžiui, jei yra 5 laipsniai šalčio, o vėjas – 10 m/s, jusime 14 laipsnių šalčio. Jei vėjas sieks tik 4-6 m/s, jausis apie 10-12 laipsnių šalčio. Esant 15 laipsnių šalčio, o vėjui – 20 m/s, jausis 20 laipsnių šaltis. Per šalčius dažniausiai nušąla kojos Anot Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Vandos Pumputienės, per šalčius didžiausias pavojus kyla galūnėms, ausims, nosiai ir veidui. Labai svarbu kvėpuoti ramiai per nosį, ne per burną, nes nosyje yra daug mažų kraujagyslių ir oras pro jas praeina kaip pro radiatorių, todėl mažėja pavojus peršalti viršutinius kvėpavimo takus.

Nušalimas – audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi nekrozė.

Rizikos faktoriai:

Daug greičiau nušąla žmogus, jei jis serga širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, pvz.: beta blokatorius, vilki plonus drabužius, yra pavargęs, išsekęs, neblaivus ar apsvaigęs.

Dažniausiai nušąlamos kojos, rankos, ausys, nosis ir skruostai. Pirmiausiai ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes yra toli nuo organizmo šilumos centro, todėl blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju.

Kaip išvengti kojų ir rankų šalimo?

Pagrindinė bėda – per maži arba ploni batai, nedėvima vilnonė kojinė. Jei koja suspausta, jau vien nuo suspaudimo pablogėja kraujotaka, todėl pavojus nušalti labai didelis. Perkant žieminius batus, nuo kojos nykščio iki bato galo turėtų būti dviejų rankos pirštų atstumas. Jei batų padas nėra pakankamai storas, būtina įsidėti įklotą. Rankos mažiau šąla kumštinėse pirštinėse.

Jeigu tenka ilgiau užsibūti lauke ir jaučiate, kad šaltis „kausto“  rankas ir kojas yra paprastas būdas išvengti tokio rankų ir kojų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau – iš peties, kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų ratų, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti – padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus pirštines ir batus, esant galimybei, geriau nusimauti, nes tuomet galūnes galima judinti greičiau, tad greičiau jos ir sušils.

Šaltyje reikia avėti šiltą neankštą avalynę, vilkėti šiltus drabužius, stengtis kuo mažiau būti lauke. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos, arbatos.

Nušalimo laipsniai:

Skiriami keturi nušalimo laipsniai, kuriuos galima nustatyti tik nukentėjusįjį atšildžius, kartais tik po kelių dienų:

Pirmojo laipsnio nušalimas – nušalusi oda pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.

Antrojo laipsnio nušalimas – pasireiškia paviršinių odos sluoksnių nekroze nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas.

Trečiojo laipsnio nušalimas – dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.

Ketvirtojo laipsnio nušalimas  – nekrozuoja kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų. Pažeista vieta mumifikuoja.

Pirmoji pagalba:

Esant pirmo laipsnio nušalimui, nušalusią vietą atšildykite kambario temperatūros vandenyje ir duokite gerti karštos arbatos, kavos. Jokiu būdu netrinkite nušalusios vietos ir nešildykite karštame vandenyje, nes galite pakenkti. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia nustoti šildyti ir pradėti teikti pagalbą kaip tuo atveju, kai yra antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimas.

Esant antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimui nušalusios vietos negalima šildyti. Nukentėjusiam duoti karštos arbatos, kavos. Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį pvz.: megztinį, antklodę (jis neturi būti šiltas). Skubiai vykti ar vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

                                                   Bendrasis pagalbos telefonas 112

Visuomenės sveikatos specialistė Irma Simokaitienė