Projektai

Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti 8-ų klasių mokinių matematikos pasiekimus skatinant pokyčius Vilkaviškio ir Šakių rajonų švietimo įstaigų veikloje.

Pagrindinė projekto veikla – įdiegti inovatyvią virtualią mokymo(si) aplinką kiekvienoje veiklą tobulinančioje bendrojo ugdymo mokykloje, kurios įgyvendinimui numatoma įsigyti interaktyviąsias priemones/įrangą ir įdiegti virtualią mokymo(-si) aplinką, bei, pasitelkiant konsultuojančios mokyklos ir planuojamo Konsultanto patirtį, išugdyti personalo savarankiškus gebėjimus profesionaliai ir kūrybiškai taikyti skaitmenines technologijas, kurti inovatyvias ugdymo(si) priemones ir aplinką bei rinktis mokinius įtraukiančius ugdymo(si) scenarijus ir veiklas. Taigi projekto įgyvendinimo metu numatoma įsigyti planšetinius kompiuterius, nešiojamus kompiuterius, išmaniąsias lentas, ekranus, taip pat organizuoti neformaliojo švietimo programų mokymąsi mokyklų pedagogams.

Projekto naudingumas bus užtikrintas šiais būdais:

1. Įsigyta įranga padės mokiniams įvairiapusiškiau ir patraukliau mokytis, skatins mokinių žingeidumą, savarankiškumą bei motyvaciją, pedagogams sudarys sąlygas aktyviau integruoti IKT į mokymo(-si) procesą.
2. Įdiegta virtuali mokymo(si) programa padės pedagogams efektyviau planuoti ir įgyvendinti kompleksinę ugdomąją veiklą, įtraukiant mokinius į mokymąsi individualiai, poromis, komandomis; diferencijuojant ir individualizuojant užduotis.
3. Dėka įdiegtos ir naudojamos virtualios mokymo(si) aplinkos bus sudarytos palankios sąlygos organizuoti aktyvų mokymąsi skaitmeninėje mokymosi aplinkoje net ir mokiniui nesant mokykloje (ligos, mokymo namuose ar kitais atvejais).
4. Mokymai padės bendrojo ugdymo pedagogams perimti vieni kitų patirtį, sukaupti platesnį inovacijų taikymo spektrą, ugdyti pasitikėjimą ir lavinti kompetencijas.

PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS (plačiau)

Tokia yra siekiamybė vykdant vieną pirmųjų Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) Erasmus+ Mažos apimties partnerystės tarptautinių projektų, kai mokytojai ir tyrėjai susivienija bendrai veiklai. Projekto įgyvendinimui LETA subūrė Lietuvos ir Latvijos edukologijos tyrėjas, kurios dalindamosi tyrinėjimo patirtimi, inicijuos mokyklose mokymosi tyrinėjant projektų, įgalinančių mokinius pažinti pasaulį tyrinėjant, kūrimą ir įgyvendinimą. Tyrėjos mokytojams siūlys rinktis STEAM ugdymui ir socialiniam tyrinėjimui mokykloje tinkamus metodus ir scenarijus. Bendradarbiavimo eigoje sukurtus mokymosi tyrinėjant projektus (MTP) Lietuvos ir Latvijos mokytojai su savo mokiniais realizuos ugdymo praktikoje. Tokio bendradarbiavimo tarp tyrėjų ir mokytojų rezultatas – sukurti ir įgyvendinti 16 MTP. Siekiant skleisti projekto rezultatus, MTP numatoma skelbti tarptautinėse gerosios mokytojų praktikos dalijimosi platformose. Atliekamos veiklos orientuotos į projekto tikslą – sukurti mokytojų ir tyrėjų bendradarbiavimo (tinklaveiklos) metodologinį aprašą.

LETA nuo šių metų sausio 2 d. vykdo 6 mėnesių trukmės projektą Teachers & Researchers Networking for Inquiry-based learning (Mokytojų ir tyrėjų tinklaveika tyrinėjimu grįstam mokymuisi). Projekto partneriai – Socialinės lyderystės asociacija, Vilniaus Vytauto Didžiojo, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ ir Šalčininkų raj. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos bei Aizkraukles novada vidusskola iš Latvijos.

Projekto tyrėjos: prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, prof. dr. Neringa Strazdienė, doc. dr. Gražina Šmitienė, doc. dr. Dita Nīmante, dr. Eglė Pranskūnienė, dr. Nataliją Ignatovą, dr. Sandrita Škėrienė. Dėl informacijos kreiptis į projekto vadovę dr. Nataliją Ignatovą el. paštu: natalija.ignatova@ktu.lt.

Mūsų gimnazijos projekto mokytojai – tyrėjai: Donatas Zdanavičius (matematikos ir IT vyr. mokytojas), Daiva Kukienė (fizikos vyr. mokytoja), Lina Šulinskaitė (chemijos vyr. mokytoja), Vida Marcelionytė (biologijos mokytoja), projekto koordinatorė – direktorė Danutė Valiūnienė.

Vaikų tvaraus vartojimo gebėjimų ugdymas

2022 m. sausio – birželio mėnesiais Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija kartu su Socialinės lyderystės asociacija, Vilniaus Vytauto Didžiojo ir Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijomis bei Aizkraukles novada vidusskola iš Latvijos įgyvendino Erasmus+ projektą Nr. 2021-1-LT01-KA210-SCH-000029546 „Teachers & Researchers Networking for Inquiry-based learning”. Įstaigoms buvo priskirtas partnerio vaidmuo, o projekto vykdytojas –  Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA)).

Projekte labai atsakingai dalyvavo gimnazijos mokytojai–tyrėjai: Donatas Zdanavičius (matematikos ir informacinių technologijų vyresnysis mokytojas), Daiva Kukienė (fizikos vyresnioji mokytoja), Lina Šulinskaitė (chemijos vyresnioji mokytoja), Vida Marcelionytė (biologijos mokytoja), projekto koordinatorė – direktorė Danutė Valiūnienė.

Projekte dalyvaujančioms mokykloms talkino tyrėjų komanda: prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, prof. dr. Neringa Strazdienė, doc. dr. Gražina Šmitienė, doc. dr. Dita Nīmante, dr. Eglė Pranckūnienė, dr. Nataliją Ignatovą, dr. Sandrita Škėrienė. Su mūsų gimnazijos mokytojais dirbo dr. Eglė Pranckūnienė ir dr. Natalija Ignatova. Per trumpą laiką buvo numatyta ne viena veikla: 1) tinklo su mokyklomis kūrimas bendradarbiaujant ir konsultuojant jas dėl STEM tiriamųjų mokinių projektų įgyvendinimo (ugdymo proceso, orientuoto į mokinio sprendimų paiešką bendrakūra); 2) mokytojo ir mokslininko bendradarbiavimo efektyvumo vertinimas; 3) metodologinės informacijos apie tyrimus skelbimas LETA tinklapyje. Įsitraukimo į projektą nauda: mokytojų ekspertiškumo augimas. Tikimasi, kad daugiau mokytojų įgis daktaro laipsnį, o mokiniai pasirinks tyrėjo profesiją.

Pristatome mūsų gimnazijos mokytojų ir jaunųjų tyrėjų projektus.

Projektas „Įvairiai paveiktų rūbų tyrimas „Nenaudojamo rūbo kelionė“,  dalyvavo 7 mokiniai (5 mokiniai I gimn. kl., 2 mokiniai III gimn. kl.), projekto vadovės – fizikos vyresnioji mokytoja Daiva Kukienė, chemijos vyresnioji mokytoja Lina Šulinskaitė.

Tikslai: suprasti kaip veikia audinį įvairios audinių priežiūros medžiagos; gebėti saugiai dirbti su įvairiomis cheminėmis medžiagomis; mokytis rinkti ir analizuoti mokslinio eksperimento duomenis; ugdytis tvaraus vartojimo praktinius gebėjimus ir vertybines nuostatas.

Buvo tirtos šios medžiagos: džinsas, mokyklinės uniformos medžiaga, trikotažas (baltas ir spalvotas), linas. Medžiagos buvo sukarpytos vienodo pločio ir ilgio juostomis (2 vnt., iš kurių viena – kontrolinė) ir savaitę pamerktos paruoštuose tirpaluose – minkštiklio, muilo, baliklio, acto tirpaluose bei distiliuotame vandenyje. Po savaitės juostos buvo išimtos iš tirpalų, trintos mechaniškai, matuotas jų tamprumas (suskaičiuoti tamprumo koeficientai) ir lygintas su kontrolinėmis medžiagų juostomis (nepaveiktomis tirpalais ir netrintomis mechaniškai). Gautos tokios išvados: tamprumo koeficientas kinta. Labiausiai pakito džinsinio audinio, mirkyto acto ir muilo tirpaluose, tamprumo koeficientas. Mažiausiai pakito mėlyno trikotažo, mirkyto muilo ir baliklio tirpaluose, tamprumo koeficientas. Mechaniškai paveikus audinius didžiausias pakitimas – lininio audinio, mažiausias – mėlyno trikotažo. Taigi, tamprumo koeficiento pokytis nėra toks didelis, didžiausi pakitimai stebimi tų audinių, kurie yra iš natūralaus pluošto, o mažiausi pakitimai yra tų audinių, kurių sudėtyje yra nemažai sintetinio pluošto. Atlikdami tyrimą mokiniai ugdė tvaraus vartojimo praktinius gebėjimus ir vertybines nuostatas: turimus audinius galima panaudoti šluostėms, maišeliams, persiūti ir dar daugiau. Panaudotas tyrimui audinys nebuvo išmestas – mokiniai pasiuvo maišelį.

Projektas „Tulžies ir fermentų panaudojimas dėmių pašalinimui“, dalyvauvo 11 III gimn. kl. mokinių, projekto vadovė – biologijos mokytoja Vida Marcelionytė.

Tikslas: įvairios kilmės dėmių šalinimas iš audinių, panaudojant valomąją priemonę su tulžimi ir fermentais; ugdyti vaikų tvaraus vartojimo gebėjimus, planavimo įgūdžius; išmokti surinkti ir analizuoti duomenis.

Buvo tirtos šios medžiagos: džinsas (mėlynas ir rožinis), medvilnė, poliesterino pluoštas, linas. Medžiagos sukarpytos ir paruošti mėginiai. Visų medžiagų po du mėginiai paveikti įvairiomis medžiagomis: žole, burokėliais, vynu, vyšnia, mėlyne, pudra, aliejumi, pomidorų sultimis, kiaulpienėmis, sviestu. Vienas kiekvienos paveiktos dėme medžiagos mėginys plautas paprastu plovikliu, o antras – plovikliu su tulžimi ir fermentais.

Eksperimentas pavyko sėkmingai ir hipotezė, kad panaudojus valiklį su tulžimi ir fermentais įvairių dėmių valymui dėmes bus galima pašalinti lengviau, pasitvirtino. Tyrimas buvo atliktas su įvairios kilmės dėmėmis: riebalų dėmės (gyvūninės kilmės – sviestas ir  augalinės kilmės – alyvuogių aliejus), makiažo pagrindo dėmės (skysta pudra) ir augalinės kilmės produktų dėmės (žolė, nealkoholinis vynas, vyšnios, mėlynės, kiaulpienių žiedai, pomidorų sultys, burokėlių sultys) ant įvairios rūšies tekstilės (lino, medvilnės, džinsinio ir poliesterio ir kt. audinių). Lyginant dėmių išplovimą su įprastu skalbikliu, pastebėtas reikšmingas poveikis augalinės kilmės dėmių išplovimui. Projekto metu ugdyti mokinių tvaraus vartojimo gebėjimai, planavimo įgūdžiai, duomenų surinkimo ir analizavimo gebėjimai, rezultatų pristatymo įgūdžiai.

Projektas „Tvarus gėlių laistymas“, dalyvauvo 5 mokiniai (2 mokiniai I gimn. kl., 3 mokiniai II gimn. kl.), projekto vadovas – matematikos ir informacinių technologijų vyresnysis mokytojas Donatas Zdanavičius.

Tikslas: padidinti vandens naudojimo efektyvumą gimnazijoje.

Uždaviniai: sukurti aparatą, kuris nustatys žemės drėgnumą gėlių vazonuose ir šiuos duomenis išvestų „ThingSpeak“ IoT analizės platformoje debesyje; sukurti aparatą, kuris efektyviai laistys augalą atsižvelgiant į gautus duomenis, tiesioginius gėlės žemės būsenos parametrus; pagilinti Micro:bit programavimo, elektronikos, inžinerijos, duomenų rinkimo ir analizės žinias; išmokti naudoti lazerines pjovimo graviravimo stakles, litavimo stotelę.

Tyrimo hipotezė: gėlės nėra laistomos efektyviausiu ar labiausiai vandenį taupančiu būdu. Gėlės yra laistomos per daug arba per mažai ir tai kenkia gėlėms bei švaisto gėlą vandenį.

Naudotos priemonės ir įranga: BBC Micro:bit mikrovaldiklis, maketavimo plokštė, IoT praplėtimo plokštė su wifi moduliu, jungiamieji laidai, vinys (laistymo aparatui), kompiuteriai, lazerio pjovimo graviravimo staklės, litavimo stotelė, 3D spausdintuvas.

Darbo eiga: Visas projektas planuotas pagal 5E modelį – įsitraukimo, naršymo/tyrimo, paaiškinimo, detalizavimo/išplėtimo ir vertinimo/įvertinimo etapais. Nuspręsta sukurti aparatą, kuris matuotų drėgmę gėlių vazonuose ir esant reikiamybei palaistytų gėles.

Išvados:

• Sukurtas aparatas, galintis nustatyti žemės drėgnumą ir gautus duomenis išvedantis į atskirą, patogiam duomenų analizavimui skirtą platformą (ThingSpeak IoT, excel).
• Sukurtas efektyvus laistymo įrenginys ir parašytas programos kodas, kurio dėka aparatas laisto pagal numatytą reikšmę (surinktų parametrų vidurkis 136,63).

• Mokiniai susipažino, pagilino ir išmoko: BBC Micro:bit valdiklio programavimo, techninės kūrybos (elektronika, valdymo sistema, mechaninė inžinerija, kompiuterija), duomenų rinkimo analizės platformoje debesyje ThingSpeak, surinktų duomenų įkėlimo į skaičiuoklę (Excel 365) ir jos funkcijų panaudojimą lengvesniam analizės padarymui.

• Mokiniai susipažino/pagilino žinias dirbant su lazerinėmis pjovimo graviravimo staklėmis (įrenginio korpusas), išmoko naudotis litavimo stotele (litavome jungiamuosius laidus).

 

Tikime, kad gimnazija tokių projektų ateinančiais mokslo metais sukurs ir įgyvendins dar ne vieną, o gilinimasis į veiklos tyrimo modelį pedagogų bendruomenėje dar labiau išaugs.